Pažėrai
Pažėrai – kaimas Kauno rajono pietinėje dalyje. Istoriniuose šaltiniuose Pažėrų kaimas paminėtas daugiau kaip prieš 200 metų. XXa. pradžioje kaimo sodybos viena šalia kitos išsidėstė palei kelią Garliava–Pažėrai–Veiveriai ir Kazlų Rūda–Pažėrai. Per Pirmąjį pasaulinį karą, vykstant mūšiams, dalis sodybų sudegė, kaimas išsibarstė į vienkiemius. Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia vienkiemius naikino, kaimo žmones priverstinai iškeldavo į gyvenvietes - Garliavos, Mastaičių, Tirkiliškių. Tiek Pažėrų, tiek aplinkiniai kaimai visiškai ištuštėjo, liko tik maža sodybų dalis. Tai iš esmės pakeitė parapijiečių gyvenimą.
Vietovardžio kilmė
Kaimo pavadinimas gali būti kilęs iš pavardės Pažėra. Ši pavardė, kaip ir kaimo pavadinimas, žinoma nuo XVIII a. vidurio. Dar ir dabar labai gausu gyventojų Pažėrų.
Jei sudėliotume iš eilės einančius kaimus, pastebėtume įdomų pavadinimų sutapimą, važiuojant nuo Garliavos Veiverių link: Padainupys, Pabartupys, Pažėrai, Padrečiai, Pabališkiai, Pagramdinė.
Legendų ar padavimų apie kaimą ir jo gyventojus nėra.
Nuotrauka: Google Maps
Pažėrų Parapija
Šiandien Pažėrų parapijai priklauso 17 Kauno ir Prienų rajono kaimų. Tai Kauno rajono Alšėnų seniūnijos Pažėrų, Pabartupio, Padainupio, Dievogalos, I ir II Girininkų, Bliovų, Tumpų, Smailių, Kūjagalvių, Šilėnų kaimai, Kauno r. Garliavos kaimų seniūnijos Tvarkiškių km., bei Prienų r. Šilėnų, Padrečių, Cimbališkės, Žuklių ir Byliškės kaimai.
Nors parapijos teritorija gana didelė ir kaimai geografiškai išsidėstę plačiai, tačiau apgyvendinta nėra gausiai. Parapijoje gyvena apie 1000 žmonių. Parapijos centras yra Pažėrai. Čia gyvena apie 230 žmonių. Didesni kaimai yra Padainupio ( 150 gyv.) ir Dievogalos ( 100 gyv.) .
Nuo 1988 m. Parapijai vadovauja Klebonas kun. Kazimieras Skučas.
2008 m. Klebonas Kazimieras Skučas buvo pristatytas „Lietuvos kaimo spindulio nominacijai“ ir buvo apdovanotas kaip kaimo dvasininkas.
Nuotrauka: Goda ir Kęstutis Urbonai
Iš Pažėrų Parapijos Kilę Žymūs Žmonės
- Tėvas Jonas Bružikas (1897-1973) - legendinis kunigas, jėzuitas, garsus misionierius, pamokslininkas, žurnalistas.
- Monsinjoras Andrius Gustaitis (1910-2000) - kunigas, vikaras, Vilkaviškio parapijos dekanas, Vilkaviškio vyskupijos: kurijos kancleris, Bažnytinio tribunolo oficiolas, Kunigų Tarybos ir Konsultorių kolegijos narys. 1980m. Šv. Tėvas Jonas Paulius II paskyrė savo kapelionu-monsinjoru.
- Gydytojas kardiologas, profesorius Alfredas Smailys (1928-1995). Jis yra mokslo apie žmogaus atgaivinimą pradininkas Lietuvoje. Paskelbė per 200 mokslinių medicinos straipsnių, rašė medicinos vadovėlius. Parašė 7 monografijas, buvo 22 išradimų autorius. Apie 100 straipsnių parašė istorijos, kultūros ir politikos klausimais. 1989 m. išrinktas į TSRS Aukščiausiąją tarybą pirmasis pasiūlė ištirti Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes. Ryškų pėdsaką paliko „Sąjūdžio“ Kauno tarybos veikloje. Inicijavo Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios ir VDU atkūrimą, buvo Senato narys. 1994 m. jo iniciatyva Rygoje įkurta visuomeninė organizacija „Baltijos vienybė“ (Baltic Unity). 1970 m. už elektroimpulsinį širdies aritmijų gydymo metodą kartu su A. Lukoševičiūte tapo Sovietų sąjungos Valstybinės premijos laureatais, o 1992 06 10 A. Smailys buvo apdovanotas Sausio 13 atminimo medaliu.
Pažėrų Parapijos Bažnyčios Istorijos Apžvalga
Pažėrų kaime yra dvi bažnyčios, tuo pačiu pavadinimu - "Švč. Jėzaus Širdies": senoji – medinė, naujoji – raudonų plytų
mūrinė.
Pirmoji Pažėrų koplyčia 1782 m. paminėta Kauno parapijos bažnyčios vizitacijos akte. XIX a.pr. ji apibūdinta kaip medinė, stovėjusi “nuo seno”. Apie 1795 m. Pažėrų kapinėse pastatyta jau antroji, irgi medinė, bet didesnė (7 x 7 sieksnių) koplyčia. Nuo 1802 m. rašoma, kad ji turėjo malksnų stogą, bokštelį su geležiniu kryžiumi, varpą – “signatūrą”. Viduje trys vietinių medžio drožėjų pagaminti ir puošti altoriai.Vertinga XVIII a. I p. skulptūra šv. Kazimieras. Procesijų kryžius( XX a. I p.), 4 stilingos žvakidės(XVIII – XIX a.0, stula (XIXa.), procesijų altorėlis(XXa.), 3 varpai (XXa.), ornamentuotas kryžius(XIXa. Ipusė).
1910 m., įsteigus parapiją, prie koplyčios prijungtas priestatas su dviem
bokštais pagrindiniame fasade ir zakristija. Per I pasaulinį karą bokštus buvo
numatyta susprogdinti, bet juos nugriovė patys parapijiečiai, nenorėdami, kad
nukentėtų visas pastatas. Po karo bažnyčios pagrindiniame fasade vėl
pristatytas bokštas. XX a. bažnyčia buvo ne kartą remontuota.
1910 m. susikūrus parapijai pirmuoju klebonu paskirtas Jurgis Baltrušaitis,
kuris ir rūpinosi bažnyčios rekonstrukcijomis. Čia jis tarnavo daug metų,
tačiau po I pasaulinio karo, siaučiant šiltinei, lankydamas ligonius užsikrėtė
pats ir mirė.
Kairėje: J. Baltrušaitis
Senoji bažnyčia stovi prie kelio, ant aukštos kalvos
esančiose kapinėse. Laidojimo pradžios kapinėse jau niekas negali nustatyti.
Yra keletas metalinių kryžių, neatitinkančių dabartinės paminklų eilės. Statyti
jie XIX amžiuje. Kitų kapaviečių kaime nėra, tad manoma, kad visais laikais
buvo laidojama tik čia.
Senoji bažnyčia ir kapinaitės
Kapinių pakrašty yra maža sodybėlė. Dabar čia įrengtos mirusiųjų šarvojimo patalpos.
Šalia bažnyčios ir sodybėlės, taip pat kapinių
teritorijoje – paminklas - kryžius, statytas prieš 100 metų. Jis skirtas
Viešpaties Dievo 1900-osioms metinėms. Paminklas trisienis. Kiekvienoje
sienoje – tekstas.
Paminklas Viešpaties Dievo 1900-osioms metinėms
Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Pažėruose imta ruoštis statyti naują mūrinę bažnyčią. 1935m. į parapiją paskirtas veiklus ir energingas kunigas Jonas Rugys, kurio iniciatyva pradėta statyti naujoji bažnyčia, tačiau ji pradėta tik 1936m. pagal architekto Stasio Kudoko projektą. Iki Antrojo pasaulinio karo buvo išlieti pamatai, išmūrytos sienos, skliautas. Sovietmečiu likusi be stogo, 1967m. atiduota kolūkiui. Pastato bokštai pritaikyti silosui laikyti, kita dalis, uždengus stogą ir padarius dvi perdangas, paversta grūdų sandėliu.
1991m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Nuo 1992m. jos statyba tęsiama pagal ankstesnį, bet architekto K. Bubnaičio ir konstruktorės Labašinskaitės detalizuotą projektą. Iki 1997m. išgriautos perdangos, naujai uždengtas stogas, pastatytas 13m. skersmens kupolas, nutinkuotas vidus. 1997m. pašventinta.
